Profilaktinis dantų patikrinimas gali padėti aptikti ėduonį, dantenų uždegimą ir kitas burnos ligas dar tada, kai jos nesukelia skausmo. Būtent todėl gydytojai odontologai rekomenduoja reguliariai tikrintis, o ne laukti, kol dantis pradės skaudėti.
Problema ta, kad dalis žmonių tikrinasi tik atsiradus simptomams. PSO duomenimis, burnos ligos paliečia beveik 3,7 mlrd. žmonių pasaulyje, o Lietuvoje sveikus dantis turi vos 35,2 % 0–17 metų mokinių. Šie skaičiai rodo didelį burnos ligų mastą ir prevencijos svarbą.
Kokiu dažnumu iš tikrųjų verta lankytis pas odontologą, ką gydytojas vertina apžiūros metu, kiek kainuoja vizitas ir kokias paslaugas kompensuoja ligonių kasa. Atsakymai paremti NICE gairėmis, Cochrane apžvalgos duomenimis ir Lietuvos institucijų informacija.
Kaip dažnai reikia atlikti profilaktinį dantų patikrinimą?
Dažnai rekomenduojama dantis tikrintis kas 6–12 mėnesių, tačiau vieno universalaus intervalo nėra. Tikslų dažnumą gydytojas odontologas turėtų parinkti individualiai pagal paciento burnos sveikatą ir ligų riziką.
Britanijos NICE gairės (CG19) nustato aiškias ribas: trumpiausias įprastų profilaktinių patikrų intervalas visiems pacientams yra 3 mėnesiai, ilgiausias vaikams ir paaugliams iki 18 metų – 12 mėnesių, o suaugusiesiems – 24 mėnesiai. Ilgesnės nei dvejų metų pertraukos laikomos nepageidaujamomis.
Vaikams intervalas trumpesnis, nes ėduonis gali progresuoti greičiau nei suaugusiesiems, o pieniniuose dantyse – greičiau nei nuolatiniuose. Augančiam vaikui taip pat reikia periodiškai vertinti dantų vystymąsi.
O ką sako tyrimai? 2020 m. Cochrane apžvalga ir INTERVAL tyrimas, kuriame dalyvavo 2 372 pacientai (British Dental Journal, 2021), parodė, kad suaugusiesiems fiksuotos patikros kas 6 mėnesius, neatsižvelgiant į individualią riziką, nepagerina burnos sveikatos, palyginti su rizika pagrįstais intervalais. Rizika pagrįsti intervalai yra tinkama alternatyva ir yra priimtini pacientams bei odontologams.
Tačiau NICE pabrėžia: joks patikrų intervalas negarantuoja, kad tarp vizitų neatsiras naujų burnos ligų. Atsiradus reikšmingų pokyčių ar simptomų, reikėtų kreiptis į odontologą nelaukiant suplanuoto profilaktinio vizito.
Lietuvos duomenys rodo, kad vien profilaktinių patikrų nepakanka. Higienos instituto duomenimis, 2024–2025 mokslo metais profilaktiškai dantis pasitikrino 76,1 % 0–17 metų mokinių, tačiau sveikus dantis turėjo tik 35,2 %. Tai pabrėžia, kad greta reguliarių patikrų svarbi ir kasdienė burnos higiena.
Kada tikrintis dantis dažniau nei kas 6 mėnesius?
Dažnesni profilaktiniai vizitai, pavyzdžiui, kas 3–4 mėnesius, gali būti rekomenduojami didesnės burnos ligų rizikos pacientams. Tikslų intervalą gydytojas odontologas parenka individualiai pagal paciento burnos sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
Į padidintos rizikos grupes gali patekti:
- cukriniu diabetu sergantys pacientai;
- rūkantys asmenys;
- nėščiosios, kurioms dėl hormoninių pokyčių gali padidėti dantenų uždegimo rizika;
- pacientai, sergantys ar anksčiau gydyti dėl periodontito;
- implantus turintys pacientai, kuriems svarbi reguliari periimplantinių audinių priežiūra;
- pacientai, kuriems nustatytas didelis ėduonies aktyvumas ar rizika;
- burnos sausumą (kserostomiją) patiriantys žmonės, pavyzdžiui, dėl vartojamų vaistų.
Pagal NICE gaires intervalą gydytojas odontologas aptaria su pacientu ir užfiksuoja jo medicininiuose įrašuose. Intervalas nėra pastovus: per kitą profilaktinę patikrą jis iš naujo įvertinamas pagal paciento burnos sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
Kas tikrinama profilaktinio dantų patikrinimo metu?
Gydytojas odontologas vertina dantų, dantenų ir burnos gleivinės būklę, taip pat plombas, vainikėlius, protezus ir, prireikus, sąkandį. Profilaktinio patikrinimo metu paprastai:
- atnaujinama anamnezė: aptariami nusiskundimai, ligos ir vartojami vaistai;
- apžiūrimi dantys, ieškant ėduonies, skilimų ir emalio nusidėvėjimo;
- vertinama dantenų ir periodonto būklė: uždegimo, kraujavimo ir kitų periodonto ligų požymiai;
- apžiūrima burnos gleivinė, ieškant įtartinų pakitimų, įskaitant galimus burnos vėžio požymius;
- tikrinama plombų, vainikėlių ir protezų būklė;
- įvertinamas apnašų ir dantų akmenų kiekis.
Rentgeno nuotrauka daroma pagal indikacijas, o ne kiekvieno vizito metu. Ji gali padėti aptikti tarpdančių ėduonį, kaulo pokyčius ir kitus pažeidimus, kurių klinikinės apžiūros metu nematyti, įskaitant dar simptomų nesukėlusius pakitimus.
Ankstyva diagnostika čia esminė. PSO duomenimis, negydytas nuolatinių dantų ėduonis yra dažniausia sveikatos būklė pasaulyje.
Radus pažeidimų, sudaromas gydymo planas: ėduonies atveju skiriamas dantų gydymas, o senos, nesandarios ar pakitusios spalvos plombos gali būti keičiamos atliekant estetinį plombavimą. Jei nustatoma sąkandžio patologija, gali būti rekomenduojama ortodontijos konsultacija. Higienos instituto duomenimis, 2023–2024 mokslo metais sąkandžio patologijos neturėjo 47,1 proc. 7–17 metų mokinių, taigi daugiau nei pusei jų buvo nustatyta sąkandžio patologija.
Vizito pabaigoje gydytojas gali pateikti individualias burnos higienos rekomendacijas ir, esant apnašų ar dantų akmenų sankaupoms, rekomenduoti profesionalią burnos higieną. Taip apžiūra tampa ne tik diagnostikos, bet ir prevencijos planavimo dalimi.
Kiek kainuoja profilaktinis dantų patikrinimas ir kada kompensuojama?
Profilaktinė dantų apžiūra privačiose Lietuvos klinikose gali kainuoti apie 10–40 €, o profesionali burnos higiena – apie 55–100 €. Galutinė kaina priklauso nuo klinikos, apžiūros apimties ir to, ar papildomai atliekama rentgeno nuotrauka.
Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pirminės odontologinės paslaugos apmokamos PSDF lėšomis gydymo įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs ir kuri turi sutartį su ligonių kasa. Vaikams PSDF lėšomis apmokamas sveikų nuolatinių krūminių dantų silantavimas nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų.
Vaikų profilaktika susijusi ir su Mokinio sveikatos pažymėjimo II dalimi, kurioje įvertinama dantų ir žandikaulių būklė, todėl vaikų dantų gydymą verta planuoti iš anksto, nelaukiant mokslo metų pradžios.
NICE gairės nurodo, kad nustatant individualų profilaktinių patikrinimų intervalą su pacientu reikėtų aptarti ir finansines išlaidas. Reguliari profilaktika gali padėti ėduonį nustatyti anksčiau ir sumažinti sudėtingesnio gydymo poreikį.
Panevėžyje veikianti Senvagės Klinika yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, todėl teisę į kompensaciją turintiems pacientams dantų protezavimo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis.
Profilaktinis dantų patikrinimas: DUK
Ar reikia profilaktinio dantų patikrinimo, jei niekas neskauda?
Taip, nes ėduonis, dantenų ligos ir burnos vėžys ankstyvose stadijose gali nesukelti pastebimų simptomų. Todėl pakitimai gali būti nustatomi profilaktinio patikrinimo metu dar prieš atsirandant skausmui ar kitiems simptomams.
Kai atsiranda skausmas, ėduonis dažnai jau būna pažeidęs dentiną ar priartėjęs prie danties pulpos, todėl gali prireikti sudėtingesnio gydymo. Anksti nustačius ėduonį, dažnai galima apsiriboti paprastesniu gydymu, pavyzdžiui, plomba, o stipriai pažeidus pulpą gali prireikti kanalų gydymo.
Higienos instituto duomenimis, 2024–2025 mokslo metais sveikus dantis Lietuvoje turėjo tik 23,9 proc. 7–17 metų mokinių. Simptomų nebuvimas nebūtinai reiškia, kad dantys yra sveiki, todėl jų būklę svarbu įvertinti profilaktinės odontologo apžiūros metu.
Kuo skiriasi profilaktinis patikrinimas nuo profesionalios burnos higienos?
Profilaktinis patikrinimas yra gydytojo odontologo atliekamas burnos būklės įvertinimas ir diagnostika, o profesionali burnos higiena – apnašų ir dantų akmenų šalinimo procedūra, kurią gali atlikti burnos higienistas. Tai dvi skirtingos, bet viena kitą papildančios paslaugos.
Apžiūra padeda nustatyti problemas, o profesionali burnos higiena – jas prevenciškai valdyti, nes pašalinamos apnašos ir dantų akmenys, susiję su dantenų uždegimu. Praktikoje šios paslaugos gali būti derinamos vieno vizito metu.
Profesionalią burnos higieną dažnai rekomenduojama atlikti 1–2 kartus per metus, tačiau tikslus dažnis parenkamas individualiai pagal paciento burnos sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir apnašų bei dantų akmenų kaupimąsi.
Kaip prižiūrėti dantis tarp profilaktinių patikrinimų?
PSO rekomenduoja valyti dantis du kartus per dieną fluoro turinčia dantų pasta (1 000–1 500 ppm). Tai yra vienas pagrindinių kasdienės ėduonies prevencijos būdų.
Papildomai kasdien valykite tarpdančius siūlu ar tarpdančių šepetėliais, ribokite cukraus vartojimą ir keiskite dantų šepetėlį maždaug kas 3–4 mėnesius arba anksčiau, jei šereliai nusidėvi. Lietuvoje šie įpročiai dar nėra norma: Higienos instituto duomenimis, 2024 m. du ir daugiau kartų per dieną dantis valėsi 60,6 proc. mokinių.
Tačiau kasdienė priežiūra profesionalios apžiūros nepakeičia, nes tarpdančių ėduonis ir ankstyvi dantenų pokyčiai gali būti sunkiai pastebimi pačiam pacientui.
Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai padeda ilgiau išsaugoti sveikus dantis, nes anksti pastebėtus pažeidimus dažnai galima gydyti paprasčiau. Senvagės klinikoje Panevėžio centre gydytojai odontologai įvertina dantų ir aplinkinių audinių būklę, aptaria rekomendacijas ir sudaro individualų gydymo planą.
Klinikoje priimami įvairaus amžiaus pacientai, todėl profilaktiškai pasitikrinti gali visa šeima – nuo pirmųjų vaiko dantukų iki suaugusiųjų dantų gydymo ar protezavimo. Registruokitės vizitui telefonu +370 619 50019 ir pasirūpinkite savo burnos sveikata dar prieš atsirandant pirmiesiems simptomams.