Fluorozė yra dantų emalio struktūros sutrikimas, susiformuojantis vaikystėje, kai į besivystančius dantis patenka per didelis fluoro kiekis. Problema dažnai pastebima vėliau – paauglystėje arba suaugus, kai ant priekinių dantų atsiranda baltų, gelsvų ar rusvų dėmių, kurios neišnyksta valant ar balinant įprastomis priemonėmis.
Tėvams svarbiausia žinoti, kad kritinis dantų formavimosi laikotarpis paprastai baigiasi apie 8 gyvenimo metus, todėl būtent ankstyvoje vaikystėje formuojasi dantų emalis. Lietuvoje ši problema ypač aktuali kai kuriuose šiaurės vakarų regionuose, kur geriamajame vandenyje fluoro koncentracija gali siekti apie 1,7–2,2 ppm ir viršyti rekomenduojamą lygį.
Toliau pateikiamas paaiškinimas, kaip atpažinti fluorozę pagal Thylstrup-Fejerskov indeksą, kuo ji skiriasi nuo ėduonies ar emalio hipoplazijos, kokie gydymo metodai taikomi skirtingam pažeidimo laipsniui ir kaip dozuoti fluoro turinčią dantų pastą skirtingo amžiaus vaikams.
Kas yra fluorozė ir kodėl ji atsiranda?
Fluorozė yra nekariozinis dantų emalio pažeidimas, atsirandantis dėl sutrikusios emalio mineralizacijos, kai dantų formavimosi metu organizmas gauna per didelį fluoro kiekį. Pažeistas emalis tampa porėtesnis, pakinta jo šviesos atspindys, todėl ant dantų gali būti matomos baltos, gelsvos ar rusvos dėmės.
Ši būklė susiformuoja tik vaikystėje, kol nuolatiniai dantys dar vystosi, paprastai iki maždaug 8 metų amžiaus. Vėliau emalis būna pilnai mineralizuotas, todėl nauji fluorozės pažeidimai nebesiformuoja, tačiau vaikystėje atsiradę pakitimai gali išlikti matomi visą gyvenimą.
Pasaulyje dažniausiai pasitaiko lengva fluorozės forma, o vidutinė ir sunki forma nustatoma rečiau. Tai rodo ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenys. Daugumai žmonių fluorozė pasireiškia subtiliais emalio pakitimais, kurie dažniausiai nėra pavojingi sveikatai.
Fluorozės sunkumui įvertinti tarptautinėje odontologijoje naudojamas Thylstrup-Fejerskov (TF) indeksas – 0–9 balų skalė, kurioje 0 reiškia sveiką emalį, 1–4 – emalio nepermatomumą be jo praradimo, o 5–9 – struktūrinius emalio pažeidimus ir duobutes. Norint suprasti, kodėl emalis pažeidžiamas, svarbu įvertinti pagrindinius fluoro šaltinius ir rizikos veiksnius.
Fluorozės priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė fluorozės priežastis yra per didelis fluoro suvartojimas dantų vystymosi laikotarpiu, kai fluoras į organizmą patenka iš kelių šaltinių vienu metu. Dažniausi fluoro šaltiniai yra geriamasis vanduo, fluoro turinti dantų pasta, kai kurie maisto produktai (žuvis, jūros gėrybės, juodoji arbata) ir fluoro papildai.
Lietuvos kontekste fluoro koncentracija geriamajame vandenyje skiriasi priklausomai nuo regiono. Narbutaitės ir kolegų 2007 m. tyrimas („European Journal of Oral Sciences“) parodė, kad kai kuriuose šalies šiaurės vakarų regionuose geriamajame vandenyje fluoro koncentracija siekė apie 1,7–2,2 ppm, o kitose Lietuvos dalyse buvo apie 0,2 ppm. Palyginimui, JAV visuomenės sveikatos tarnyba rekomenduoja apie 0,7 mg/L fluoro koncentraciją geriamajame vandenyje, siekiant sumažinti ėduonies riziką ir kartu riboti fluorozės tikimybę.
Vaikų rizika padidėja dėl netinkamo naudojimo ir dozavimo klaidų. Maži vaikai dar nemoka tinkamai išspjauti dantų pastos, todėl dalį jos gali nuryti, o per didelis pastos kiekis ant šepetėlio gali padidinti fluoro suvartojimą. Fluoro papildų vartojimas be odontologo konsultacijos taip pat gali padidinti per didelio fluoro kiekio riziką.
„Iowa Fluoride Study“ (Hong ir kt.) parodė, kad pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai laikomi svarbiu laikotarpiu nuolatinių centrinių kandžių fluorozės rizikai, nes tuo metu formuojasi jų emalis.
Fluorozės paplitimas išlieka pastebimas net ir mažesnio fluoro kiekio aplinkose. Yousefi ir kt. (2016) sisteminė apžvalga parodė, kad, kai fluoro koncentracija vandenyje buvo mažesnė nei 0,7 ppm, fluorozės paplitimas 6–18 metų amžiaus grupėje siekė apie 12,9 %.
Fluorozės simptomai ir trys pažeidimo laipsniai
Fluorozės požymiai progresuoja palaipsniui – nuo vos pastebimų baltų taškelių iki ryškių rudų dėmių ir emalio duobučių. Pažeidimo sunkumas siejamas su fluoro kiekiu ir poveikio trukme vaikystėje, todėl klinikinis vaizdas dažnai vertinamas pagal Thylstrup-Fejerskov (TF) indeksą, išskiriant lengvą, vidutinį ir sunkų fluorozės laipsnį.
Lengvas, vidutinis ir sunkus laipsnis
Lengva fluorozės forma pasireiškia smulkiomis baltomis matinėmis dėmelėmis arba horizontaliomis linijomis danties paviršiuje. Šie pakitimai dažnai matomi tik nudžiovinus dantis oro srove, o emalio paviršius išlieka lygus ir vientisas. Pagal TF indeksą tai dažniausiai atitinka 1–3 balus, kai stebimas emalio nepermatomumas be struktūrinio pažeidimo.
Vidutinė fluorozės forma pasižymi ryškesnėmis baltomis dėmėmis, kartais su gelsvomis ar šviesiai rudomis zonomis. Emalio paviršius gali būti šiek tiek nelygus, o pakitimai matomi ir be specialaus apšvietimo. Tai paprastai atitinka TF 4–5 balus, kai atsiranda paviršiniai emalio pažeidimai.
Sunki fluorozės forma pasireiškia tamsiomis rudomis dėmėmis, emalio duobutėmis ir dantų formos pakitimais. Pacientai gali jausti padidėjusį dantų jautrumą šalčiui ar saldumynams, nes emalis tampa porėtesnis. TF indekse tai paprastai atitinka 6–9 balus, kai stebimas reikšmingas emalio pažeidimas.
Lietuvos kontekste šis reiškinys taip pat pastebimas: Narbutaitės ir kolegų 2007 m. tyrime aukšto fluoro koncentracijos zonoje fluorozė nustatyta 66 % dvylikamečių, o vienam vaikui vidutiniškai buvo pažeista apie 4,5 danties.
Kaip atskirti fluorozę nuo kitų dantų dėmių?
Vienas būdingiausių fluorozės požymių yra simetriškumas – dėmės dažnai atsiranda panašiose vietose ant tų pačių dantų abiejose žandikaulio pusėse, pavyzdžiui, ant abiejų viršutinių centrinių kandžių. Taip nutinka todėl, kad simetriški dantys formuojasi panašiu metu, todėl emalis gali būti panašiai paveikiamas per didelio fluoro kiekio.
Diagnozei gali padėti paprastas džiovinimo testas. Lengvos formos fluorozė dažnai geriau matoma nudžiovinus dantis oro srove, nes porėtesnis emalis kitaip atspindi šviesą nei sveikos emalio zonos, todėl baltos linijos ar taškeliai tampa ryškesni.
Panašius pokyčius gali sukelti ir kitos būklės, kurias svarbu atskirti:
- Molyarų-kandžių hipomineralizacija (MIH) – dažniausiai nesimetriški emalio pakitimai, kurie gali būti siejami su ligomis ar karščiavimu ankstyvoje vaikystėje.
- Tetraciklino sukeltos dėmės – pilkšvos ar rusvos juostos, siejamos su tetraciklinų vartojimu nėštumo metu arba ankstyvoje vaikystėje.
- Ėduonis – progresuojantis pažeidimas, dažniau susiformuojantis vagose ir tarpdančiuose, paprastai nepasižymintis simetriškumu.
- Paviršiniai pigmentai nuo kavos, arbatos ar maisto – dažniausiai pašalinami profesionalios burnos higienos metu.
Tėvai internetinėse diskusijose dažnai painioja MIH su fluoroze, todėl tikslią diagnozę gali nustatyti odontologas, atlikęs klinikinę apžiūrą.
Fluorozės gydymo galimybės
Gydymo metodas parenkamas pagal pažeidimo laipsnį, dėmių spalvą ir tai, ar emalio paviršius išlikęs lygus. Šiuolaikinėje odontologijoje taikomi keli gydymo būdai – nuo mažiausiai invazinių iki emalio struktūrą atkuriančių metodų.
Profesionalus dantų balinimas dažnai pasirenkamas esant lengvai fluorozei, kai dėmės yra šviesios, o emalio paviršius nepažeistas. Procedūra gali būti atliekama odontologijos kabinete arba namuose, naudojant odontologo paskirtas individualias kapas. Tokiu būdu gali būti suvienodinamas bendras dantų atspalvis ir sumažinamas baltų dėmių kontrastas. Plačiau apie profesionalų dantų balinimą galima sužinoti paslaugos puslapyje.
Emalio mikroabrazija taikoma, kai paviršiniame emalio sluoksnyje matyti ryškesni pakitimai. Procedūros metu pašalinamas plonas pažeisto emalio sluoksnis, naudojant abrazyvinę pastą su silpna rūgštimi. Wang ir kt. atsitiktinių imčių tyrimas parodė, kad mikroabrazija kartu su kabinetiniu balinimu gali duoti geresnių estetinių rezultatų esant vidutinei ar sunkesnei fluorozei nei vien balinimas.
Kompozicinis dengimas taikomas ryškesnėms rudoms dėmėms ar nedideliems emalio defektams maskuoti naudojant kompozicinę medžiagą, todėl šis metodas dažnai pasirenkamas esant vidutinei fluorozės formai. Daugiau apie estetinį plombavimą galima sužinoti paslaugos aprašyme.
Vinirai ir vainikėliai taikomi sunkesniais atvejais, kai pažeista emalio struktūra, matomos duobutės ar pakitusi danties forma, nes šie metodai gali padėti atkurti estetiką ir funkciją.
Orientacinės kainos Lietuvos rinkoje gali skirtis: dantų balinimas dažniausiai kainuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų už procedūrą, mikroabrazijos kaina paprastai yra vidutinė, o vinirai gali kainuoti kelis šimtus eurų už vieną dantį. Tiksli kaina priklauso nuo pažeidimo laipsnio, gydomų dantų skaičiaus ir pasirinktos klinikos, todėl gydymo planas sudaromas po individualios odontologo konsultacijos.
Kaip apsaugoti vaiką nuo fluorozės: praktinis gidas tėvams
Fluorozės prevencija remiasi paprasta logika: vaikas turėtų gauti tiek fluoro, kiek reikia ėduonies prevencijai, tačiau vengti perteklinio jo kiekio. Pagrindiniai kontrolės veiksniai yra dantų pastos kiekis ant šepetėlio ir fluoro koncentracija geriamajame vandenyje.
Pagal CDC ir „American Academy of Pediatrics“ rekomendacijas, iki 3 metų amžiaus ant šepetėlio tepamas ryžio grūdo dydžio dantų pastos kiekis. Vaikams nuo 3 iki 6 metų rekomenduojamas žirnio dydžio kiekis. Didesnis pastos kiekis gali padidinti rijimo riziką, nes maži vaikai dar nemoka tinkamai išspjauti dantų pastos.
Dantų pastos fluoro koncentracija taip pat svarbi. Vaikams iki 6 metų dažniausiai rekomenduojamos dantų pastos su 1000–1500 ppm fluoro, kai naudojamas tinkamas pastos kiekis. Cochrane apžvalgos rodo, kad fluoro turinčios dantų pastos gali sumažinti ėduonies riziką, todėl visiškai atsisakyti fluoro paprastai nerekomenduojama.
Tėvai turėtų prižiūrėti vaiko dantų valymąsi maždaug iki 6–7 metų, patys uždėti pastą ant šepetėlio ir mokyti vaiką ją išspjauti, o ne nuryti. Dantų pastos tūbelę rekomenduojama laikyti vaikui nepasiekiamoje vietoje.
Jei šeima naudoja gręžinio ar šaltinio vandenį, ypač Lietuvos šiaurės vakarų regionuose, kur fluoro koncentracija gali siekti apie 1,7–2,2 ppm, vandenį verta ištirti laboratorijoje. JAV visuomenės sveikatos tarnyba rekomenduoja apie 0,7 mg/L fluoro koncentraciją geriamajame vandenyje.
Į odontologą verta kreiptis pastebėjus baltas ar rudas dėmes ant vaiko nuolatinių dantų. Profilaktinės apžiūros rekomenduojamos nuo pirmojo pieninio danties pasirodymo. Net jei patvirtinama fluorozė, daugeliu atvejų ji laikoma estetine emalio būkle, kurios požymius galima koreguoti odontologinėmis procedūromis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausius klausimus apie fluorozę, jos priežastis, gydymą ir saugų fluoro vartojimą.
Kokio vitamino trūkumas sukelia fluorozę?
Joks vitamino trūkumas fluorozės nesukelia. Fluorozė atsiranda dėl per didelio fluoro kiekio dantų formavimosi metu, kai sutrinka emalio mineralizacija.
Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis svarbus bendrai dantų bei kaulų sveikatai, tačiau šie veiksniai nelaikomi tiesiogine fluorozės priežastimi ar gydymo būdu. Manoma, kad toks įsitikinimas galėjo atsirasti dėl tyrimų, nagrinėjusių mineralų įtaką emalio būklei, tačiau pagrindinė fluorozės priežastis siejama su per dideliu fluoro kiekiu vaikystėje.
Ar suaugusiam žmogui gali atsirasti dantų fluorozė?
Dantų fluorozė formuojasi tik tuo laikotarpiu, kai vystosi nuolatinių dantų emalis, o šis procesas paprastai baigiasi maždaug iki 8 metų amžiaus. Vėliau emalis būna pilnai mineralizuotas, todėl nauji fluorozės pažeidimai nebesiformuoja.
Jei suaugęs žmogus turi fluorozę, ji dažniausiai susiformavo vaikystėje, tačiau vėliau gali tapti labiau pastebima, pavyzdžiui, po dantų balinimo ar dėl dantų dėvėjimosi.
Per didelis fluoro kiekis suaugusiesiems gali būti siejamas su skeletine fluoroze, paveikiančia kaulus ir sąnarius, tačiau dantų fluorozės naujai nesukelia. Naujos baltos dėmės suaugusiesiems dažniau siejamos su emalio demineralizacija, ankstyvu ėduonimi ar paviršiniais pigmentais, todėl jas turėtų įvertinti odontologas.
Kiek kainuoja fluorozės gydymas Lietuvoje?
Tiksli fluorozės gydymo kaina priklauso nuo pažeidimo laipsnio, gydomų dantų skaičiaus, pasirinkto metodo ir klinikos kainoraščio. Orientaciškai profesionalus dantų balinimas dažniausiai yra viena pigesnių opcijų, mikroabrazija ir kompozicinis dengimas paprastai priskiriami vidutinei kainų grupei už vieną dantį, o vinirai ir vainikėliai yra vieni brangesnių gydymo būdų ir gali kainuoti kelis šimtus eurų už dantį.
Prieš pasirenkant gydymą verta atvykti konsultacijos: odontologas įvertins emalio būklę, dėmių sunkumą ir pasiūlys tinkamiausią gydymo metodą pagal klinikinę situaciją bei estetinius lūkesčius.
Ar fluoras kenkia?
Fluoras tinkamomis dozėmis laikomas vienu svarbiausių ėduonies prevencijos veiksnių, todėl naudojamas dantų pastose ir kai kuriose šalyse dedamas į geriamąjį vandenį. Cochrane apžvalgos rodo, kad fluoro turinčios dantų pastos gali sumažinti ėduonies riziką.
Neigiamas poveikis dažniausiai siejamas su per dideliu fluoro kiekiu: dantų vystymosi metu jis gali prisidėti prie fluorozės atsiradimo, o ilgalaikis labai didelių dozių poveikis siejamas su skeletine fluoroze.
Praktiškai rekomenduojama laikytis amžiui pritaikytų dantų pastos kiekių, prireikus ištirti gręžinio vandens fluoro koncentraciją ir nevartoti fluoro papildų be odontologo ar gydytojo rekomendacijos.
Jeigu pastebėjote baltų dėmių ar dryžių ant savo arba vaiko dantų ir norite išsiaiškinti, ar tai fluorozė, ėduonis ar kitas emalio pažeidimas, verta kreiptis profesionalaus įvertinimo. Senvagės klinikoje Panevėžyje, Respublikos g. 26, gydytojai odontologai įvertins emalio būklę, paaiškins galimas priežastis ir pasiūlys tinkamiausią gydymo ar estetinės korekcijos būdą – nuo profesionalaus balinimo lengvesniais atvejais iki estetinio dėmių dengimo ryškesniems emalio pakitimams.
Registruotis konsultacijai galite paskambinę telefonu +370 619 50019 arba parašę el. paštu info@senvagesklinika.lt. Ankstyvesnis emalio pakitimų įvertinimas dažnai leidžia taikyti mažiau invazinius gydymo metodus, todėl verta pasitarti su specialistu, jei kyla abejonių dėl dantų išvaizdos.