Burnos priežiūra namuose, apimanti skalavimą ir dantų siūlo naudojimą, gali padėti apsisaugoti nuo ėduonies, kai atliekama tinkama tvarka: pirmiausia išvalomi tarpdančiai, tada dantys valomi fluoridine pasta, o burna po to neskalaujama vandeniu. Ši seka gali turėti įtakos tam, kiek fluorido lieka ant emalio ir kiek bakterijų plėvelės pašalinama.
Dauguma žmonių dantis valo kasdien, tačiau dantų siūlą naudoja retai, o burnos skalavimo skystį naudoja iškart po dantų pastos, taip sumažindami jos apsauginį poveikį. Šis reiškinys kartais vadinamas išplovimo efektu ir gali būti viena iš priežasčių, kodėl net kruopščiai dantimis besirūpinantiems pacientams atsiranda naujų ėduonies pažeidimų.
Skirtumą lemia trys dalykai: dantų siūlo naudojimo technika, skalavimo skysčio tipas (fluoridinis ar chlorheksidino) ir priemonių naudojimo tvarka, leidžianti kiekvienai iš jų veikti veiksmingai.
Kaip atlikti kasdienę burnos priežiūrą namuose?
Kasdienė burnos priežiūros rutina gali susidėti iš keturių dalių: tarpdančių valymo siūlu ar tarpdančių šepetėliu, dantų valymo fluoridine pasta du kartus per dieną po dvi minutes, liežuvio valymo ir skalavimo skysčio naudojimo atskiru paros metu.
Vien šepetėlio nepakanka, nes tarpdančiuose yra du iš penkių įprastai išskiriamų danties paviršių, t. y. 40 %, kurių šereliai veiksmingai nepasiekia. Ten kaupiasi apnašos, galinčios sukelti tarpdančių ėduonį ir dantenų uždegimą.
Rekomenduojama seka:
- Išvalykite tarpdančius siūlu arba tarpdančių šepetėliu.
- Valykite dantis minkštu šepetėliu 45° kampu link dantenų linijos, neužmiršdami kramtomųjų paviršių.
- Nuvalykite liežuvį liežuvio valikliu arba šepetėlio nugarėle.
- Išspjaukite pastą ir neskalaukite burnos vandeniu.
Dantų valymo dažnis siejamas su rezultatu. Remiantis 2016 m. žurnale „Journal of Dental Research“ paskelbta sistemine apžvalga ir metaanalize, apėmusia 33 tyrimus, retai dantis valantiems žmonėms naujų ėduonies pažeidimų tikimybės santykis buvo apie 1,5 karto didesnis, o pieninių dantų atveju šis ryšys buvo dar stipresnis. Taigi vaikų dantų valymo dažnis yra ypač svarbus.
Dantų pasta taip pat turi reikšmės. Remiantis 2019 m. Cochrane apžvalga, dantų pasta su 1 000–1 500 ppm fluorido nuo ėduonies apsaugo veiksmingiau nei pasta be fluorido, o 2026 m. ši rekomendacija tebėra aktuali. Vaikams fluorido koncentracija parenkama atsižvelgiant į amžių, ėduonies bei fluorozės riziką ir odontologo patarimą.
O elektrinis šepetėlis? 2014 m. Cochrane apžvalgos duomenimis, jis sumažina apnašų kiekį 11 % po 1–3 mėnesių ir 21 % naudojant ilgiau nei tris mėnesius, palyginti su rankiniu šepetėliu. Vis dėlto, nepriklausomai nuo šepetėlio tipo, svarbu laikytis tinkamos technikos ir dantis valyti visas dvi minutes.
Kada dantų siūlą keičia tarpdančių šepetėliai ar burnos irigatorius?
Tarpdančių šepetėliai tinka platesniems tarpeliams, atsitraukusioms dantenoms, tiltams ir implantams, o siūlas lieka pirmas pasirinkimas glaudžiai susiglaudusiems dantims, kur šepetėlis netelpa.
Remiantis 2019 m. Cochrane apžvalga, apėmusia 35 RCT ir 3 929 suaugusiuosius, tarpdančių šepetėliai gali labiau sumažinti gingivitą nei siūlas po vieno ir trijų mėnesių, todėl jie gali būti rekomenduojami tiems, kurių tarpdančiai leidžia juos naudoti.
Tuo tarpu irigatoriai toje pačioje apžvalgoje apnašų nesumažino labiau nei vien dantų šepetėlis. Taigi burnos irigatorius gali papildyti valymą esant breketams, implantams ar jautrioms dantenoms, bet ne visada pakeičia dantų siūlą.
Nešiojantiems breketus kasdieniam tarpdančių valymui gali būti naudojamas vaškuotas siūlas su pravedėju arba tarpdančių šepetėlis, nes aplink breketus apnašos kaupiasi lengviau.
Ar burnos skalavimas gali pakeisti dantų siūlą?
Ne, skalavimo skystis dantų siūlo nepakeičia, nes apnašos yra lipni bakterijų bioplėvelė, kuri veiksmingiausiai pašalinama mechaniškai. Skystis gali sumažinti bakterijų kiekį ir papildyti mechaninį valymą.
Dantų siūlas ir tarpdančių šepetėlis mechaniškai šalina apnašas bei maisto likučius iš tarpdančių ir iš po dantenų linijos. Skalavimo skystis šį darbą papildo chemiškai: fluoras stiprina emalį, o antibakterinės medžiagos gali slopinti bakterijų dauginimąsi.
Įrodymai patvirtina mechaninio valymo poveikį. Remiantis 2019 m. Cochrane apžvalga, siūlas kartu su dantų šepetėliu sumažino gingivitą po vieno mėnesio (žemo patikimumo įrodymai), tačiau skalavimo skysčiai šioje apžvalgoje nebuvo vertinti.
Logika paprasta. Jei tarpdančiai neišvalomi, skystis gali nepakankamai paveikti bakterijas apnašų plėvelės viduje, todėl uždegimas gali tęstis. Skalavimas yra rutinos papildymas, o ne trumpesnis kelias.
Kaip teisingai naudoti dantų siūlą?
Taisyklinga technika remiasi trimis principais: švarus siūlo segmentas kiekvienam tarpdančiui, C formos danties apgaubimas ir švelnūs judesiai aukštyn bei žemyn palei danties paviršių.
- Atsivyniokite apie 40 cm siūlo ir apvyniokite jį aplink vidurinius pirštus, palikdami 3–5 cm darbinę atkarpą.
- Švelniu pjovimo judesiu įveskite siūlą į tarpdantį, nespausdami jo į dantenas.
- Apgaubkite dantį C forma.
- Kelis kartus braukite nuo dantenų linijos kramtomojo paviršiaus link, tada pakartokite veiksmą ties kitu danties šonu.
- Kiekvienam tarpdančiui naudokite švarų siūlo segmentą.
Dažniausios klaidos: per stiprus siūlo spaudimas į dantenas, to paties segmento naudojimas visiems tarpdančiams ir tolimiausių krūminių dantų praleidimas.
Vaškuotas siūlas gali lengviau slysti tarp glaudžiai susiglaudusių dantų ir plombų, tačiau nevaškuotas siūlas nėra veiksmingesnis valant platesnius tarpelius. Nedidelis kraujavimas pirmąsias 1–2 savaites gali rodyti dantenų uždegimą ir nuosekliai bei taisyklingai valant paprastai slopsta. Tačiau nesiliaujantis kraujavimas yra ženklas kreiptis į burnos higienistą.
Kokį burnos skalavimo skystį rinktis?
Kasdieniam naudojimui gali tikti fluoridinis skalavimo skystis be alkoholio, o chlorheksidino skalavimo skystis paprastai skirtas tik trumpam kursui.
Fluoridinio skysčio naudą patvirtina 2016 m. Cochrane apžvalga: reguliarus skalavimas vaikams ir paaugliams sumažino nuolatinių dantų ėduonies pažeidimų prieaugį vidutiniškai 27 %. Tikėtina, kad nauda išlieka ir naudojant fluoridinę pastą. Dėl nurijimo rizikos skystis nerekomenduojamas vaikams iki šešerių metų.
Chlorheksidinas, remiantis 2017 m. Cochrane apžvalga, gerokai sumažina apnašų kaupimąsi, tačiau vartojamas keturias savaites ar ilgiau gali sukelti dantų dėmių; taip pat galimi laikini skonio pokyčiai ir gleivinės dirginimas. Todėl jis paprastai vartojamas trumpai po chirurginių procedūrų ar esant gingivitui, pagal odontologo nurodymą.
Alkoholis gali sausinti gleivinę ir sukelti deginimo pojūtį, todėl jautrias dantenas ar kserostomiją turintiems žmonėms bei nėščiosioms gali labiau tikti skalavimo skysčiai be alkoholio. Skieskite tik tuos skysčius, kurių etiketėje tai nurodyta.
Ar reikia skalauti burną po dantų siūlo naudojimo?
Po siūlo naudojimo burnos skalauti nebūtina, jei po jo dantys valomi šepetėliu, kuris pašalina išjudintas apnašas. Svarbesnis klausimas – ką daryti po dantų valymo pasta.
Rekomenduojama seka: siūlas arba tarpdančių šepetėlis, tada dantų valymas fluoridine pasta, po kurio pastos likučiai išspjaunami, o burna neskalaujama vandeniu. Siūlas naudojamas pirmiausia, kad fluoras galėtų geriau pasiekti jau išvalytus tarpdančius.
Įprotis gausiai skalauti burną vandeniu atrodo nekaltas, tačiau gali sumažinti pastos naudą. 2012 m. „British Dental Journal“ konsensuso straipsnyje (Pitts ir kt.) apžvelgti keturi tyrimai, kuriuose gausus skalavimas buvo siejamas su 6–16 % didesniu ėduonies prieaugiu. Trejų metų tyrime, kuriame dalyvavo 2 621 paauglys (Chestnutt ir kt., 1998), valymo dažnis ir skalavimo būdas kartu paaiškino daugiau nei pusę statistinio modelio paaiškintos ėduonies prieaugio variacijos.
Jei skalavimo skystis naudojamas iškart po dantų valymo, jame turėtų būti bent 100 ppm fluorido, kad nesumažėtų burnoje liekančio fluorido koncentracija. Skystį be fluorido ar chlorheksidiną naudokite kitu paros metu, pavyzdžiui, po pietų.
Naudokite etiketėje nurodytą dozę (dažniausiai 10–20 ml), skalaukite 30–60 sekundžių, nenurykite ir 30 minučių nevalgykite bei negerkite. Senvagės klinikos burnos higienistai Panevėžyje gali šią seką pritaikyti individualiai, ypač pacientams, turintiems implantus ar nešiojantiems breketus.
DUK: burnos priežiūra namuose, skalavimas ir siūlas
Kas yra 2-2-2 taisyklė odontologijoje?
Taisyklė primena: valyti dantis du kartus per dieną po dvi minutes ir lankytis pas odontologą ar burnos higienistą du kartus per metus. Tai paprasta profilaktinė atmintinė, tačiau vizitų dažnis turėtų būti nustatomas individualiai pagal burnos būklę ir ligų riziką.
Pagal Marinho ir kt. Cochrane apžvalgą, valant dantis fluoridine pasta du kartus per dieną, ėduonies prieaugio sumažėjimas buvo apie 14 % didesnis nei valant kartą per dieną.
Tačiau taisyklė neapima tarpdančių valymo, todėl siūlą ar tarpdančių šepetėlį reikia naudoti papildomai kasdien. Profesionali burnos higiena pašalina dantų akmenis, kurių namuose negalima veiksmingai ir saugiai nuvalyti.
Ar reikia plauti dantų siūlą po kiekvieno danties?
Ne, dantų siūlas neplaunamas. Vietoj to kiekvienam tarpdančiui naudojamas švarus siūlo segmentas, pervyniojant jį nuo vieno vidurinio piršto ant kito, kad apnašos ir bakterijos nebūtų pernešamos iš vieno tarpdančio į kitą.
Būtent todėl higienistai pataria atsivynioti apie 40 cm siūlo: tokios atkarpos paprastai pakanka visiems suaugusio žmogaus tarpdančiams, kiekvienam paliekant naują segmentą.
Ar galima naudoti burnos skalavimo skystį nėštumo metu?
Taip, fluoridinius skalavimo skysčius be alkoholio paprastai galima naudoti nėštumo metu, laikantis etiketės nurodymų ir jų nenuryjant. Hormoniniai pokyčiai didina nėštumo gingivito riziką, todėl kruopšti burnos priežiūra tampa dar svarbesnė.
Skysčių su alkoholiu nėštumo metu verta vengti, o chlorheksidiną naudoti tik pasitarus su odontologu. Dėl konkrečios priemonės pasitarkite su gydytoju. Profilaktinė burnos higiena nėštumo metu yra saugi ir rekomenduojama.
Kasdienė priežiūra namuose yra labai svarbi burnos sveikatai, tačiau net kruopštus valymas siūlu ir tinkamas skalavimas nepašalina sukietėjusių apnašų po dantenų kraštu. Todėl profesionali burnos higiena, kurios dažnis parenkamas individualiai, papildo, bet nepakeičia priežiūros namuose. Per tokį vizitą burnos higienistas gali patikrinti, ar tinkamai parinktas tarpdančių šepetėlio dydis, ir parodyti, kurios vietos siūlu neišvalomos.
Senvagės klinikoje Panevėžio centre, Respublikos g. 26, gydytojai odontologai ir burnos higienistai gali padėti pritaikyti priežiūros namuose rutiną prie individualios dantų būklės – nuo tinkamos fluorido koncentracijos dantų pastoje iki tarpdančių priežiūros priemonių pasirinkimo. Jei atėjo laikas profilaktiniam vizitui, registruotis galite telefonu +370 619 50019 arba el. paštu info@senvagesklinika.lt. Sveika šypsena prasideda namuose, o išsaugoma kartu su specialistais.