Daugelis žmonių net neįtaria, kad griežia dantimis. Dažniausiai apie tai sužinoma visai atsitiktinai – apsilankius pas odontologą dėl nudilusių dantų, padidėjusio jautrumo ar nuolatinio žandikaulio skausmo rytais. Problema ta, kad bruksizmas dažnai pasireiškia miego metu, todėl žmogus ilgą laiką gali nepastebėti nei griežimo, nei jo daromos žalos.
Nors dantų griežimas dažnai siejamas su stresu, jo priežastys gali būti kur kas sudėtingesnės – nuo miego sutrikimų iki padidėjusio kramtomųjų raumenų aktyvumo. Negydomas bruksizmas ilgainiui gali pažeisti dantis, plombas, vainikėlius ir sukelti lėtinį žandikaulio diskomfortą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda bruksizmas, kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kokios gydymo galimybės šiandien taikomos ir kada verta kreiptis į specialistą.
Kas yra bruksizmas (griežimas dantimis)?
Bruksizmas yra nevalingas dantų griežimas ir per stiprus jų sukandimas, susijęs su padidėjusiu kramtomųjų raumenų aktyvumu, dažniausiai be sąmoningos kontrolės. Tai nėra įprotis, kurio žmogus gali tiesiog atsisakyti savo valia, nes šį procesą lemia ne tik sąmoninga kontrolė.
Pagal pasireiškimo laiką skiriamos dvi bruksizmo formos. Miego bruksizmas pasireiškia miego metu ir žmogus jo dažniausiai nepastebi, o budrumo, arba dieninis, bruksizmas gali pasireikšti būnant pavargusiam, susikaupus ar patiriant įtampą.
Kai miego bruksizmas vertinamas objektyviais metodais, pavyzdžiui, atliekant polisomnografiją (miego tyrimą), jis gali būti nustatomas dažniau nei vertinant pagal apklausų duomenis. Dėl to subjektyvios apklausos gali atspindėti tik dalį realaus paplitimo.
Bruksizmas priskiriamas parasomnijoms, t. y. su miegu susijusių sutrikimų grupei. Europoje miego bruksizmas laikomas gana dažna būkle, todėl tai aktuali problema ir Lietuvos pacientams, kurie kreipiasi į odontologą.
Bruksizmo priežastys ir rizikos veiksniai
Miego bruksizmas siejamas su centrinės nervų sistemos veikla ir organizmo reakcijomis į stresą, o ne vien su netaisyklingu dantų sąkandžiu, kaip buvo manoma anksčiau. Dantų griežimas siejamas su smegenų aktyvumo pokyčiais miego metu, todėl bruksizmas laikomas ne tik odontologine, bet ir su nervų sistemos veikla susijusia būkle.
Psichologinė įtampa yra vienas iš veiksnių, siejamų su bruksizmu. Kai kurių tyrimų duomenimis, stresas ir nerimas gali būti susiję su didesne naktinio dantų griežimo rizika, nes gali turėti įtakos raumenų tonusui ir miego kokybei.
Greta streso įtakos gali turėti ir gyvenimo būdo veiksniai. Kai kurių tyrimų duomenimis, su didesne bruksizmo rizika siejami:
- gausus alkoholio vartojimas;
- obstrukcinė miego apnėja;
- kofeino vartojimas;
- garsus knarkimas;
- rūkymas.
Kofeino ir alkoholio vartojimas, ypač vakare, gali būti susijęs su dažnesniu naktiniu dantų griežimu. Todėl jų ribojimas prieš miegą kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti simptomus. Panašiai ir miego apnėja siejama su bruksizmu – kvėpavimo sutrikimai miego metu gali būti susiję su padidėjusiu kramtomųjų raumenų aktyvumu, todėl dantų griežimas dažniau nustatomas žmonėms, turintiems miego sutrikimų.
Netaisyklingas sąkandis ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai, taip pat gali būti susiję su bruksizmu, tačiau dažniausiai jie nelaikomi pagrindiniais rizikos veiksniais. Dėl to gydymo planas dažnai apima streso valdymą ir miego kokybės gerinimą, o ne vien dantų korekciją. Tikslų rizikos veiksnių derinį padeda nustatyti odontologo konsultacija ir burnos būklės įvertinimas.
Bruksizmo simptomai: kaip atpažinti dantų griežimą?
Bruksizmo požymiai dažnai pastebimi ryte, iškart pabudus. Pagrindiniai simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- rytinis žandikaulio ar smilkinių skausmas;
- galvos skausmas pabudus;
- kramtomųjų raumenų įtampa ir sustingimas;
- nudilę, suplokštėję ar įtrūkę dantys;
- padidėjęs dantų jautrumas karštam, šaltam ar saldžiam.
Naktinį griežimą atpažinti sunkiau, jei žmogus gyvena vienas, nes pats griežimo dažniausiai neprisimena. Tokiu atveju padeda savistaba: nuolatinis rytinis nuovargis ir žandikaulio sustingimas gali būti svarbūs signalai, kad kramtomieji raumenys naktį buvo aktyvesni.
Tiksliausiai naktinį bruksizmą gali padėti nustatyti profesionali dantų apžiūra. Odontologas gali pastebėti būdingą emalio dilimą ir suplokštėjusius kramtomuosius dantų paviršius, kurių pats pacientas dažnai nepastebi.
Gyvenant kartu, partneris dažnai pirmas išgirsta naktinį dantų griežimą, todėl jo pastebėjimai gali būti svarbus diagnostinis signalas, skatinantis anksčiau kreiptis į gydytoją.
Kaip dažnai tai pasitaiko? Kai kurių tyrimų duomenimis, dantų griežimą bent kartą per savaitę nurodo dalis žmonių, o kai kuriems tai sukelia reikšmingų pasekmių – raumenų diskomfortą pabudus ar poreikį gydyti dantis.
Panašius simptomus gali sukelti ir kitos būklės, todėl svarbi diferencinė diagnostika. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) sutrikimai ar dantų dilimas dėl rūgštinės erozijos gali pasireikšti panašiais simptomais, tačiau jiems gali būti taikomas skirtingas gydymas. Tikslią priežastį nustato gydytojas konsultacijos metu.
Bruksizmo komplikacijos ir pasekmės dantims
Ilgalaikis dantų griežimas gali pamažu dilinti dantų emalį, todėl gali atsirasti padidėjęs jautrumas karštam, šaltam ir saldžiam maistui. Emaliui plonėjant, dentinas tampa mažiau apsaugotas nuo išorinių dirgiklių.
Pažeidimai neapsiriboja vien dantų dilimu. Pernelyg didelė ir nuolatinė apkrova gali sukelti mikroįtrūkimus, pažeisti esamas plombas bei vainikėlius, o sunkesniais atvejais – lemti danties lūžimą.
Griežimo žala neapsiriboja vien dantimis. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) perkrova gali sukelti skausmą, spragsėjimą atveriant burną ir riboti žandikaulio judesius, nes sąnarys patiria didesnę apkrovą.
Be to, intensyvus kramtomųjų raumenų darbas gali lemti jų padidėjimą. Padidėję masseter raumenys gali pakeisti apatinės veido dalies kontūrą ir būti susiję su lėtiniu raumenų skausmu.
Kadangi pažeisti dantys savaime neatsistato, ankstyvas gydymas gali padėti išvengti sudėtingesnio gydymo ateityje. Nudilę ar įtrūkę dantys gali būti atkuriami estetiniu plombavimu, o labiau pažeisti dantys tam tikrais atvejais gali būti dengiami dantų karūnėlėmis. Todėl laiku pastebėtas bruksizmas gali būti susijęs su mažesne gydymo apimtimi.
Bruksizmo gydymas: kapos, botulino toksino injekcijos ir kiti būdai
Bruksizmo gydymas dažniausiai apima dantų apsaugą sukandiminėmis kapomis, kramtomųjų raumenų apkrovos mažinimą ir galimų priežasčių, tokių kaip stresas ar miego sutrikimai, valdymą.
Vieno universalaus sprendimo nėra, nes griežimo intensyvumas, simptomai ir priežastys gali skirtis kiekvienam pacientui. Todėl gydymo planas paprastai sudaromas individualiai, odontologo konsultacijos metu įvertinus burnos būklę ir kramtomųjų raumenų įtampą.
Sukandiminės kapos nuo bruksizmo
Individuali sukandiminė kapa yra pagal paciento dantis pagaminta plastikinė plokštelė, kuri uždedama ant dantų ir atskiria viršutinio bei apatinio žandikaulio dantis. Griežimo jėga pasiskirsto per kapos paviršių, todėl dantys apsaugomi nuo tiesioginio dilimo ir gali būti mažinama įtrūkimų rizika.
Vis dėlto kapa neišgydo paties bruksizmo. Tyrimų duomenimis, sukandiminės kapos pirmiausia skirtos dantims apsaugoti nuo dilimo ir kitų pažeidimų. Jų pagrindinė paskirtis yra dantų apsauga, o ne bruksizmo priežasties pašalinimas.
Renkantis tarp variantų, individualios odontologo pagamintos kapos paprastai yra pranašesnės už standartines vaistinėse parduodamas kapas. Pagal dantų atspaudus pagaminta kapa tiksliai priglunda prie dantų, todėl dažnai tarnauja ilgiau, mažiau slysta ir yra patogesnė dėvėti.
Kapa dėvima naktį, kai dantų griežimas dažnai būna nekontroliuojamas. Reguliari odontologo apžiūra padeda laiku pastebėti kapos nusidėvėjimą ir prireikus ją pakeisti, kad apsauga išliktų veiksminga.
Botulino (botokso) injekcijos
Botulino toksino A injekcijos į kramtomąjį (masseter) raumenį gali laikinai sumažinti jo aktyvumą, todėl kai kuriems pacientams gali sumažėti griežimo jėga ir raumenų skausmas. Botulino toksinas slopina nervinio signalo perdavimą raumeniui, todėl jo susitraukimai tampa silpnesni.
Tyrimų duomenimis, po botulino toksino injekcijų skausmas gali sumažėti kelioms savaitėms ar mėnesiams, tačiau ilgainiui poveikis silpnėja. Kadangi poveikis yra laikinas, kai kuriems pacientams procedūrą gali reikėti kartoti.
Botulino toksino injekcijos dažniausiai svarstomos pacientams, kuriems pasireiškia stiprus kramtomųjų raumenų skausmas ar padidėjusi jų apimtis ir kuriems vien sukandiminių kapų gali nepakakti. Tokiais atvejais injekcijos gali padėti sumažinti skausmą ir padidėjusių kramtomųjų raumenų apimtį.
Procedūrą turi atlikti kvalifikuotas gydytojas, prieš tai įvertinęs raumenų būklę ir parinkęs tinkamą dozę, nes netinkamai atliktos injekcijos gali sutrikdyti kramtymo funkciją.
Streso mažinimas, kineziterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai
Streso valdymas, atsipalaidavimo technikos ir kognityvinė elgesio terapija gali padėti valdyti su bruksizmu susijusius veiksnius, todėl dažnai laikomi svarbia ilgalaikio gydymo dalimi. Kadangi psichologinė įtampa siejama su bruksizmu, jos mažinimas kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti simptomus.
Kineziterapija bei kramtomųjų raumenų mankšta gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti žandikaulio judrumą. Reguliarūs pratimai gali padėti atpalaiduoti perkrautus raumenis, todėl kai kuriems žmonėms rytinis sustingimas ir skausmas gali pasireikšti rečiau.
Daug naudos gali duoti ir kasdieniai gyvenimo būdo pokyčiai:
- riboti kofeino ir alkoholio vartojimą vakare;
- gerinti miego higieną ir laikytis reguliaraus miego ritmo;
- riboti rūkymą;
- dieną sąmoningai atpalaiduoti žandikaulį, neleidžiant dantims liestis.
Jei nustatoma obstrukcinė miego apnėja, svarbu gydyti šį miego sutrikimą, nes jis gali būti susijęs su bruksizmu. Tikslų gydymo priemonių derinį padeda parinkti odontologo konsultacija, įvertinus simptomus ir galimas priežastis.
Bruksizmas vaikams: ar reikia nerimauti?
Daugeliu atvejų nerimauti nereikia, nes vaikams dantų griežimas naktį yra gana dažnas ir dažnai laikinas reiškinys. Jis gali būti susijęs su pieninių ir nuolatinių dantų dygimu bei besiformuojančiu sąkandžiu, todėl ne visada rodo sutrikimą.
Augant vaikui ir formuojantis sąkandžiui, dantų griežimas dažnai praeina savaime, todėl skubios intervencijos paprastai nereikia. Dažniausiai pakanka stebėti dantų būklę įprastų profilaktinių vizitų metu.
Vis dėlto į vaikų odontologą verta kreiptis, jei griežimas tęsiasi į paauglystę, sukelia žandikaulio skausmą, akivaizdžiai dilina dantis ar trikdo miegą. Tokiais atvejais odontologas įvertina dantų būklę ir prireikus parenka tinkamas apsaugos priemones.
Paauglystėje atsiradęs bruksizmas dažniau siejamas su stresu ir nerimu nei su dantų dygimu. Dėl to vyresniems vaikams verta įvertinti ir psichologinius veiksnius, nes emocinė įtampa gali būti susijusi su dantų griežimu.
Dažniausiai užduodami klausimai apie bruksizmą
Kaip nustoti griežti dantimis?
Dažniausiai rekomenduojama derinti kelias priemones: streso valdymą, sukandiminės kapos dėvėjimą naktį, kofeino ir alkoholio vartojimo ribojimą vakare bei geresnę miego higieną. Šios priemonės gali padėti sumažinti bruksizmo simptomus ir su juo susijusių dantų pažeidimų riziką.
Sunkesniais atvejais, kai pasireiškia stiprus kramtomųjų raumenų skausmas ir padidėjusi jų apimtis, gali būti svarstomos botulino toksino injekcijos ir kineziterapija. Kineziterapija gali padėti sumažinti kramtomųjų raumenų įtampą ir pagerinti žandikaulio judrumą.
Svarbu gydyti ne tik simptomus, bet ir galimas bruksizmo priežastis, nes vien dantų apsauga ne visada išsprendžia pačią problemą. Geresnių rezultatų dažnai pasiekiama, kai kartu sprendžiami ir su bruksizmu susiję veiksniai, pavyzdžiui, stresas ar miego sutrikimai.
Kiek kainuoja bruksizmo gydymas Lietuvoje?
Kaina priklauso nuo pasirinkto gydymo būdo, nes odontologo konsultacija, individualios sukandiminės kapos gamyba ir botulino toksino injekcijos paprastai vertinamos atskirai. Gydymo apimtis taip pat gali skirtis, todėl pacientui, kuriam reikia tik kapos, gydymas dažniausiai kainuoja mažiau nei tam, kuriam taikomas kelių metodų derinys.
Galutinė kaina priklauso nuo klinikos, gydymo apimties ir individualių paciento poreikių. Tikslią kainą gydytojas gali pateikti po konsultacijos ir burnos būklės įvertinimo, kurio metu įvertinamas dantų nudilimas ir parenkamas gydymo planas.
Kodėl vaikai griežia dantimis naktį?
Vaikams naktinis dantų griežimas gali būti susijęs su pieninių ir nuolatinių dantų dygimu bei besiformuojančiu sąkandžiu, todėl dažnai laikomas laikinu reiškiniu, kuris gali praeiti vaikui augant.
Į gydytoją verta kreiptis, jei griežimas tęsiasi į paauglystę, sukelia žandikaulio skausmą ar pastebimai dilina dantis. Vyresniems vaikams bruksizmas dažniau siejamas su stresu ir nerimu, todėl tokiais atvejais naudinga įvertinti ne tik dantų, bet ir psichologinius veiksnius.
Jei pastebite dantų griežimą, padidėjusį jautrumą ar nubundate jausdami žandikaulio skausmą, verta kreiptis į odontologą. Ankstyva konsultacija gali padėti laiku pastebėti dantų nudilimą ir parinkti tinkamą gydymo planą. Senvagės klinikos specialistai Panevėžyje įvertina sąkandį ir, esant poreikiui, gali derinti kelis gydymo metodus, atsižvelgdami į kiekvieno paciento situaciją.
Norėdami išsiaiškinti galimas bruksizmo priežastis ir apsaugoti savo šypseną, susisiekite telefonu +370 619 50019 arba pasidomėkite ortodontijos paslaugomis. Rūpinkitės savo sveikata ir šypsena, o prireikus kreipkitės profesionalios pagalbos.