„All-on-4“ implantacija gali tikti daugeliui pacientų, netekusių visų vieno žandikaulio dantų, tačiau rūkantiems, dantimis griežiantiems ar sergantiems nekontroliuojamu diabetu gali reikėti papildomo įvertinimo. Tyrimuose nurodomas apie 99 % implantų išgyvenamumas per pirmuosius 3 metus, tačiau 90 % rodiklis po 20–25 metų nėra pakankamai pagrįstas kaip universalus „All-on-4“ rodiklis.
Šie skaičiai dažniausiai atspindi tinkamai atrinktų pacientų, besilaikiusių priežiūros protokolo, rezultatus. Tikrasis klausimas prieš priimant sprendimą yra ne „ar metodas veikia“, o „ar jis gali veikti būtent mano atveju“.
Norint atsakyti, reikia įvertinti kaulo kiekį, žandikaulį (viršutinį ar apatinį), sistemines ligas ir įpročius, taip pat suprasti, kuo „All-on-4“ skiriasi nuo klasikinės implantacijos ir išimamų protezų.
Kas yra „All-on-4“ metodika ir kaip 4 implantai laiko visą dantų lanką?
„All-on-4“ (dar vadinama „visi ant 4“) yra fiksuoto viso dantų lanko protezo tvirtinimas ant keturių implantų viename bedančiame žandikaulyje. Metodiką išplėtojo portugalų gydytojas Paulo Maló, bendradarbiaudamas su implantų gamintoju Nobel Biocare.
Biomechaninis principas paprastas: du tiesūs implantai įsukami priekinėje žandikaulio dalyje, o du galiniai pakreipiami iki maždaug 45° kampo. Pakreipimas gali padėti išnaudoti geresnės kokybės priekinį kaulą, išvengti viršutinio žandikaulio sinusų ir apatinio alveolinio nervo kanalo, todėl atraminis plotas gali būti išplečiamas, o kaulo priauginimo ne visada prireikia.
Ar pakreipimas silpnina konstrukciją? Nebūtinai. Patzelt ir kt. 2014 m. sisteminė apžvalga reikšmingo implantų išgyvenamumo skirtumo tarp pakreiptų ir tiesių implantų nenustatė.
Gydymas vyksta etapais: per vieną chirurginį vizitą gali būti pašalinami likę dantys ir įsukami implantai, laikinas prisukamas protezas dažnai tvirtinamas iš karto, tačiau kai kuriais atvejais – vėliau, o siūlai paprastai išimami po maždaug savaitės. Nuolatinis protezas dažniausiai gaminamas po kelių mėnesių gijimo.
Klinikose gali būti naudojamos „Neodent“ ir „NUVO“ sistemos, priklausančios „Straumann Group“, bei „MegaGen AnyRidge“ implantai. Tačiau vien pati implantų sistema rezultato negarantuoja: didelę reikšmę turi tai, ar metodika tinkamai parinkta konkrečiam pacientui.
Kam tinka ir kam netinka „All-on-4“ implantacija?
„All-on-4“ gali tikti netekusiems visų vieno žandikaulio dantų arba turintiems likusių nebeišsaugomų dantų, taip pat esant sumažėjusiam, bet implantams įsriegti pakankamam kaulo kiekiui. Rūkymas, bruksizmas, nekontroliuojamas diabetas, aktyvus periodontitas ar ryški kaulo atrofija gali riboti metodikos taikymą ir reikalauti papildomo gydymo ar individualaus rizikos įvertinimo.
Galutinį sprendimą lemia ne implantų skaičius, o KT (3D planavimas) ir sveikatos anamnezė.
Kam „All-on-4“ tinka?
Tipiniai kandidatai yra pacientai, kurių vieno žandikaulio dantų nebeįmanoma išsaugoti, o kaulo pakanka implantams:
- netekę visų dantų viename ar abiejuose žandikauliuose;
- turintys periodontito pažeistus, judančius dantis;
- nešiojantys išimamus protezus, kurie smunka kalbant ir trina dantenas;
- turintys kaulo atrofiją ir nenorintys kaulo priauginimo;
- norintys fiksuotų dantų per kelias dienas.
Soto-Peñaloza ir kt. sisteminė apžvalga (2017, 24 tyrimai) „All-on-4“ įvardija kaip nuspėjamą atrofavusio žandikaulio gydymo būdą pacientams, vengiantiems regeneracinių procedūrų; ilgiau nei 24 mėn. stebėtų implantų išgyvenamumas siekė 99,8 %.
Viršutinės amžiaus ribos nėra, lemia bendra sveikatos būklė. Lietuvoje dantų protezavimo kompensacija taikoma senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, asmenims, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, ir gydytiems dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.
Kam „All-on-4“ netinka arba tinka tik su išlygomis?
Absoliučių kontraindikacijų nedaug. Sunkios nekontroliuojamos sisteminės ligos, spindulinė terapija galvos ir kaklo srityje ir didelėmis dozėmis vartojami kaulo metabolizmą veikiantys vaistai gali riboti implantacijos galimybes. Kiti rizikos veiksniai vertinami individualiai.
Rūkymas yra rizikos veiksnys, kurį reikia aptarti, o ne automatinė kontraindikacija. Pagal Mustapha ir kt. metaanalizę (2021, daugiau nei 150 000 implantų) rūkančiųjų implantų nesėkmės rizika buvo apie 2,4 karto didesnė, o ribinio kaulo netekimas – vidutiniškai apie 0,58 mm didesnis. Maló ir kt. 10–18 metų tyrime rūkymas buvo susijęs su 2,72 karto didesne tikimybe netekti daugiau nei 3 mm ribinio kaulo.
Bruksizmas. Ionfrida ir kt. metaanalizėje (2024) implantų nesėkmės šansai bruksizmą turintiems pacientams buvo 4,68 karto didesni. Bruksizmas taip pat didina mechaninių protezų komplikacijų riziką, todėl gali būti rekomenduojama naktinė kapa ir tinkamai parinkta protezo medžiaga.
Diabetas priklauso nuo kontrolės: esant HbA1c ≤7 % implantų gydymo rezultatai dažnai būna panašūs į nesergančiųjų, o HbA1c >8 % siejamas su didesniu kaulo netekimu ir kraujavimu aplink implantus (Shahi ir kt., BMC Oral Health). Spindulinė terapija Chen ir kt. metaanalizėje (2013) buvo siejama su 2,28 karto didesne implantų nesėkmės rizika.
Ryški viršutinio žandikaulio atrofija reikalauja atsargumo. Uesugi ir kt. tyrime (2023) viršutinis žandikaulis buvo reikšmingas implantų nesėkmės rizikos veiksnys. Tokiais atvejais gali būti svarstomi zigominiai implantai, „All-on-6“ arba kaulo priauginimas.
Aktyvus periodontitas ir ankstesnės biologinės komplikacijos taip pat blogina prognozę: Maló duomenimis, ankstesnė biologinė komplikacija buvo susijusi su 4,43 karto didesne implantų nesėkmės rizika. Praktine kontraindikacija gali tapti ir negalėjimas užtikrinti tinkamos higienos bei kontrolinių vizitų.
Šie rizikos veiksniai atsispindi ilgalaikėse gydymo rezultatų statistikose.
Kokie yra „All-on-4“ sėkmės rodikliai ir galimos komplikacijos?
Implantų išgyvenamumas per pirmus 3 metus siekia apie 99 % (Patzelt ir kt., 2014, 4 804 implantai), po 10–18 metų – 93 %, o protezų – 98,8 % (Maló ir kt., 2019, 1 884 implantai), po 20–25 metų – atitinkamai 90 % ir 92 % (de Araújo Nobre ir kt., 2026).
Klinikų cituojami „98 %“ dažniausiai reiškia išgyvenamumą: implantas lieka burnoje. Sėkmė yra griežtesnis kriterijus, todėl Maló 10–18 metų tyrime ji siekė 91,7 %. Biologinių komplikacijų patyrė 11,8 % implantų, o mechaninių – 36,7 %.
Kaulo netekimas aplink implantą paprastai progresuoja palaipsniui: vidutinis ribinio kaulo netekimas siekia apie 1,1–1,5 mm (Figueiredo ir kt., 2025), 1,72 mm po 10 metų, 2,32 mm po 15 metų ir 2,28 mm po 25 metų.
Kelios svarbios išlygos. Dalis didžiųjų tyrimų buvo finansuoti „Nobel Biocare“ arba jų autoriai deklaravo ryšius su gamintoju, 25 metų patikroje dalyvavo tik 3 pacientai, o 74 % implantų nesėkmių įvyko per pirmuosius 12 mėnesių. Pirmieji metai yra ypač svarbus laikotarpis.
Komplikacijos skirstomos į dvi grupes. Mechaninės (protezo lūžis, sraigtų atsilaisvinimas, dantų nusidėvėjimas) yra dažnos, bet dažniausiai pataisomos; metalo-keramikos protezai kai kurių mechaninių komplikacijų patyrė rečiau nei metalo-akrilo. Biologinės (periimplantitas, kaulo netekimas) retesnės, tačiau gali kelti grėsmę pačiam implantui.
Gretimo implanto nesėkmė buvo susijusi su 3,89 karto didesniais ryškaus kaulo netekimo šansais (Maló), todėl po ankstyvos nesėkmės peržiūrimas sąkandis ir priežiūra.
„All-on-4“ nėra „įdėjai ir pamiršai“: profilaktiniai vizitai ir profesionali burnos higiena yra gydymo dalis. Tas pats galioja lyginant šį metodą su alternatyvomis.
Kuo „All-on-4“ skiriasi nuo klasikinės implantacijos ir išimamų protezų?
Nuo klasikinės implantacijos „All-on-4“ skiriasi mažesniu implantų skaičiumi, galimybe kai kuriais atvejais išvengti kaulo priauginimo ir trumpesniu laiku iki fiksuotų dantų, o nuo išimamų protezų – didesniu stabilumu ir kramtymo efektyvumu.
Kaina ir higiena skiriasi ne taip vienareikšmiškai. „All-on-4“ gali kainuoti mažiau nei gydymas 6–8 implantais su kaulo priauginimu, bet po vientisu lanku valyti gali būti sunkiau nei aplink atskirus vainikėlius. Figueiredo ir kt. (2025) apžvalgoje nė viena iš 8 sisteminių apžvalgų nenustatė, kad „All-on-4“ būtų prastesnis už schemas su daugiau implantų, tačiau daugumos apžvalgų metodologinė kokybė buvo žema.
Išimamas protezas remiasi į dantenas, o alveolinis kaulas laikui bėgant gali toliau nykti. Dėl šių pokyčių protezas gali prarasti stabilumą, keistis sąkandis ir veido apatinio trečdalio aukštis.
Kai „All-on-4“ netinka, gali būti svarstomos alternatyvos:
- „All-on-6“ – daugiau implantų gali suteikti papildomą atramą ir geriau paskirstyti kramtymo apkrovą;
- zigominiai implantai esant ryškiai viršutinio žandikaulio atrofijai;
- kaulo priauginimas su klasikine implantacija;
- išimamas protezas ant 2–4 implantų.
Konsultacijoje paklauskite, kodėl ši schema jūsų atveju geresnė už alternatyvas, kokia implantų sistema naudojama, kokia garantija taikoma implantams ir protezui bei koks yra priežiūros protokolas.
„All-on-4“ implantacija: DUK
Ar „All-on-4“ tinka, jei kaulas jau sunykęs, ar prireiks kaulo priauginimo?
Dažnai kaulo priauginimo galima išvengti, nes pakreipti galiniai implantai leidžia išnaudoti išlikusį kaulą ir išvengti anatominių struktūrų, tokių kaip sinusai ar nervo kanalas. Esant ryškiai atrofijai, ypač viršutiniame žandikaulyje, gali prireikti kaulo priauginimo arba zigominių implantų.
Galutinį atsakymą padeda nustatyti KT tyrimas, kuriuo įvertinamas kaulo aukštis ir santykis su sinusais bei apatinio žandikaulio nervo kanalu.
Kas nutinka, jei vienas iš keturių implantų neprigyja?
Visa konstrukcija nebūtinai prarandama. Neprigijęs implantas gali būti pašalinamas ir, esant tinkamoms sąlygoms, vėliau pakeičiamas nauju, o protezas prireikus modifikuojamas.
Pagal Patzelt ir kt. (2014), 74 % implantų nesėkmių įvyko per pirmus 12 mėnesių, todėl pirmųjų metų kontroliniai vizitai yra ypač svarbūs.
Kiek kainuoja „All-on-4“ ir nuo ko priklauso kaina?
Konkrečios sumos be gydymo plano nėra. Kainą lemia implantų sistema (Neodent, NUVO, MegaGen), laikino ir nuolatinio protezo medžiaga (akrilas, kompozitas, cirkonio keramika, metalo-akrilo karkasas), KT tyrimas, dantų šalinimas ir sedacija.
Kaina paprastai skaičiuojama vienam žandikauliui, gali būti galimybė mokėti dalimis, o daliai pacientų taikoma dantų protezavimo kompensacija. Vertinant kainą svarbios ir garantijos bei jų sąlygos.
Kaip prižiūrėti „All-on-4“ protezą, kad sėkmės rodikliai išliktų aukšti?
Kasdien valykite po lanku ties implantų kakleliais irigatoriumi, tarpdančių šepetėliais arba „Super Floss“ siūlu. Nepakankama higiena ir apnašų kaupimasis didina periimplantito riziką.
Be to, reguliariai atliekama profesionali burnos higiena ir implantų patikra, o rentgeno kontrolė bei protezo nuėmimas atliekami pagal poreikį. Bruksizmo atveju gali būti rekomenduojama naktinė kapa.
Ilgalaikiai duomenys rodo, kad „All-on-4“ rezultatai priklauso nuo rizikos įvertinimo prieš gydymą ir priežiūros po jo. Todėl Senvagės klinikoje Panevėžyje gydymas prasideda nuo konsultacijos ir ištyrimo, po kurių sudaromas individualus gydymo planas.
Jei svarstote, ar šis metodas tinka būtent jums, susipažinkite su „All-on-4“ gydymo eiga arba registruokitės vizitui telefonu +370 619 50019. Reguliari profesionali burnos higiena ir kontroliniai vizitai padeda palaikyti implantų bei aplinkinių audinių sveikatą.